Pavasarinis žygis Alytuje

Ar žinote, kad Alytus yra idealus miestas ilgiems žygiams? Ir ne gatvėmis, o puikiais takais begalinio dydžio parku, ežero pakrantėmis ir, žinoma, Nemuno krantais. Betyrinėdami šį, tarpukariu kurorto statusą turėjusį, miestą ir žaliąsias jo teritorijas sukorėme visus 12 kilometrų ir sudėliojome puikų maršrutą pėsčiomis. Toks žygis gali tapti gera alternatyva pėsčiųjų takams, ypač, kai norisi ilgiau pabūti ore bei rimčiau pramankštinti kojas.

Alytus yra šeštasis pagal dydį Lietuvos mietas, turintis apie 50 tūkstančių gyventojų. Jį pasiekėme iš Vilniaus automobiliu keliaudami pro Aukštadvarį (apie 110 kilometrų kelio vaizdingomis apylinkėmis ir mes jau vietoje). Savo ištikimąją transporto priemonę palikę Alytaus centre, šalia prekybos centro “Nemunas” (Rotušės g. 10) esančioje stovėjimo aikštelėje, pradėjome žygį.

Kaip mums sekėsi Alytuje pasakoju ir šiame video (beje, užsiprenumeravę ir pradėję sekti mano Youtube kanalą, visada žinosite, kokias naujas vietas aplankėme bei rekomenduojame jums, ir galėsite pažiūrėti naujausius video):

 

Kaip bebūtų gaila, tačiau Alytus praktiškai neturi senamiesčio. Antrojo pasaulinio karo metais didžioji dalis senojo miesto buvo sunaikinta, yra likę tik keli gilesnę senovę menantys pastatai, kuriuos šen bei ten dar gali pamatyti. Nepaisant to, kad Alytus negali pasigirti savo senamiesčiu, jis turi kitų labai gražių ir įdomių lankytinų vietų – didžiulį pušimis ošiantį parką su dviem ežerais – Mažuoju Dailide ir Didžiuoju Dailide, aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą ir trimis kalvomis pasipuošusį Alytaus piliakalnį. Ir, žinoma, nepamirškime Nemuno, kuris teka per Alytų, padalindamas jį į dvi dalis. Būtent visų šių Alytaus vietų mes ir išžygiavome apžiūrėti. Tik startavę dar nežinojome, kiek gi kilometrų nužingsniuosime mes, kol apžiūrėsime viską, ką buvome suplanavę. 🙂

Alytus

Kelios Alytaus centrinės gatvelės – ir mes panyrame į Alytaus sodą. Tai yra seniausias 5,54 ha miesto centrinėje dalyje (tarp Pulko, Birutės bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių) esantis parkas, dar prieškario Lietuvoje tapęs Alytaus simboliu. Lyg saulės spinduliai nuo ankstyvą pavasarį dar neveikiančio, centre įkurdinto fontano į visas parko puses driekiasi pėsčiųjų takai. Alytaus sodas garsus savo gausiais gėlynais ir rožynais… ir voveraitėmis. Parke taip pat radome tris žymius ąžuolus – vieną net paties Antano Smetonos 1930 metais čia pasodintą, antrąjį parke atsidarusį Kipro Pertausko garbei, ir Atgimimo ąžuolą.

Alytus

Viename sodo pakraštyje stovi ir tikrų tikriausias Kurhauzas, miesto gyventojams ir jo svečiams primenantis, kad prieš daugelį metų (tiksliau, tarpukariu) Alytaus miestas turėjo kurorto statusą.

Alytus

Prieš panyrant gilyn į aukštomis lakiomis pušimis viliojančią parko gilumą, stabtelėjome prie netikėtos atrakcijos – parke įrengtų lauko muzikos instrumentų, kuriais groti gali visi norintys.

Alytus

Pasidavę gamtos traukai, patraukėme gilyn į šviesų parką. Asfaltuotas, tarp pušų vingiuojantis pėsčiųjų takas išvedė prie pirmojo mūsų maršruto objekto – Mažojo Dailidės ežero.

Dailides ezeras

Žygiavimui pasirinkę tuo metu labiau saulėtą ežero krantą, netrukus atradome ir čia įrengtą miesto pliažą. Suoliukai, medinė prieplaukėlė ir lieptelis – puiki vieta poilsiui. Ankstyvą pavasarį miesto pliažas buvo tylus ir tuščias, tačau, tikiu, karštomis vasaros dienomis žmonių jame būna daugiau nei gausu.

Alytus

Mažąjį ežerą palikę už nugarų, neilgai pažygiavę miško taku ir persiritę į kitą parko pusę atsidurėme Didžiojo Dailidės ežero pakrantėje. Visa ja driekiasi asfaltuotas pėsčiųjų takas, įrengtos poilsio vietos. Smagiai besišnekučiuodami, grožėdamiesi saulėkaitoje jau žydinčiomis žibutėmis, savo balsais gąsdindami antis, net nepastebėjome kaip apsukome aplink ežerą ratą ir prie jau įveiktų žygio kilometrų pridėjome dar bent porą.

Dailides ezeras

Dailides ezeras

Alytaus parką kerta aukštas pylimas. Prieš daugelį metų jo viršuje įrengtais bėgiais riedėjo traukinys. Dabar gi čia – taktas, žmones vedantis link Nemuno ir jo krantus jungiančio aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tilto labai romantišku – Baltosios rožės – pavadinimu.

Alytus

Tiltas dar naujas, baigtas statyti tik 2015 metais, o jo aukštis siekia net 38,10 metrus.

Alytus

Nuo tilto atsiveria nuostabūs vaizdai į Nemuną bei rytiniame jo krante esantį Alytaus piliakalnį.

Nemunas

Gražuolis Alytaus piliakalnis besipuikuojantis trimis savo kalnais – Vienuolyno, Švento Jono ir Joninių. Kalno rytinėje papėdėje buvo rasta I tūkstantmečio antrosios pusės (7 a.) ir 11 a.- 14 a. gyvenvietė. Ant šio piliakalnio 14 amžiuje stovėjo medinė pilis, kurią nuolat puldavo kryžiuočiai. Nuo piliakalnio kalnų mums atsivėrė vaizdas į ramiai per miestą tekantį Nemuną, o kalnų šlaitai džiugino ryškiai mėlynuojančiu žydinčių žibuoklių kilimu.

Alytaus piliakalnis

Vaikštinėdami kalnų viršūnėmis piliakalnio papėdėje pastebėjome gyvatėle vingiuojančią ir švelniai ošiančią upelę. Apie Alytaus miestą ir piliakalnį yra likęs gražus padavimas. Radau jį internete ir noriu pasidalinti:

„Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje žuvo daug karių, tačiau Alyta liko gyvas, prasiveržė iš kryžiuočių apsupimo, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpęs pats grįžo į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavo Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau“.

Alytaus piliakalnis

Alytaus piliakalnis

Sočiai prisibuvę prie piliakalnio, pėsčiųjų tiltu grįžome į vakarinį Nemuno krantą ir upės pakrante įrengtu taku ramiai nukulniavome Alytaus centro link. Grožėdamiesi Nemunu, tyrinėdami pakrantėje stūksančius namukus ir jausdamiesi lyg kurorte, nepajutome, kaip atsidūrėme aikštelėje, kurioje palikome savo automobilį. 12 kilometrų žygį sėkmingai įveikėme ir kviečiame jus būtinai apsilankyti žaliajame Alytuje.

Beje, štai toks žygio maršrutas mums susidėliojo. Smagių pasivaikščiojimų!