Kai gyveni Vilniuje ir labai norisi pasivaikščioti bei pabūti ore niekur toli nevažiuojant, ir kai Gedimino prospektas, Bernardinų sodas ir Vingio parkas – jau atsibodę, šiame mieste galima rasti smagių ir įdomių alternatyvų. Kai kurias iš jų galbūt jau žinote, o kitos gal taps jums naujienomis. Tad kviečiu žvilgtelėti į mano paruoštą sąrašą pėsčiųjų takų, kuriais keliaudami aktyviai praleisite laiką, pasigrožėsite nuostabiai rudenėjančia gamta bei pamatysite ir sužinosite įdomių dalykų. Visi šie takai yra arba pačiame Vilniuje arba labai netoli jo.
Sapieginės pėsčiųjų takas
Sapieginės pažintinis takas įkurtas Pavilnių regioniniame parke ir driekiasi jis Antakalnio miškais. Nors takas įkurtas pačiame mieste, jame nerasite asfaltuotų kelių. Tad išsiruošus čia pasivaikščioti rekomenduoju apsiauti patogią, o drėgnesnio oro atveju – ir drėgmės bei purvo nebijančią avalynę.
Šis takas prasideda Vilniaus Grybo gatvės gale, pasibaigus paskutiniams gyvenamiesiems namams. Oficialiai rašoma, kad tako ilgis – šiek tiek daugiau nei 5,2 km. Tačiau jeigu įskaičiuosi kelio atkarpą nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kurį reikia įveikti einant link tako starto ir grįžtant atgal, gausis ir visi 6 km. Take yra labai daug ir dažnu atveju gan ilgų laiptų į/nuo kalvų. Dėl to jis gali būti sudėtingas keliaujat su vežimėliais, mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau labai naudingas norintiems gerai pramankštinti apatinės kūno dalies raumenis. 🙂
Visa mano istorija iš keliavimo šiuo taku įraše „Sapieginės pažintinis takas: ar tai Lietuva, ar tai Šveicarija?“.
Ribiškių pėsčiųjų takas
Ribiškių pėsčiųjų taką atrasti labai paprasta. Jis įkurtas Pavilnių regioniniame parke, greta viešbučio IBIS STYLES VILNIUS, (Minsko pl. 14, Vilnius). Tako ilgis apie 6 km. Šis pėsčiųjų takas ypatingas tuo, kad veda ir pažindina su ypatingai kalvotu Vilniaus apylinkiu kraštovaizdžiu. Keliaujant juo aukštyn žemyn teko lipti, oi ne vieną ir ne du kartus. Mankšta tikrai puiki gaunasi. O nuo kiekvienos įveiktos kalvos viršūnės mus džiugino puikūs vaizdai. Šį taką labai rekomenduoju tiems, kurie nori pasivaikščioti po mišką, tačiau turi baimę pasiklysti ir nemėgsta landžioti po krūmus – Ribiškių take krūmai iškirsti ir pasiklysti tiesiog neįmanoma. 🙂
Kaip mes keliavome šiuo taku skaitykite įraše „Ribiškių pėsčiųjų takas: pasivaikščiojimas bekele“.
Pūčkorių pažintinis takas
Šis takas žinomas daugeliui vilniečių, tačiau dėl to nepraranda savo vertės ir smagumo juo pasivaikščioti. Tako pradžios ir pabaigos adresas – Belmonto g. 17, Vilnius. Jis driekiasi apie 5 km. Tako sudėtingumas – vidutinis. Yra keletas stačių laiptų į kalvas. Yra didelė ir patogi aikštelė pastatyti automobiliui (ji priklauso Belmonto kavinių kompleksui, tačiau keliauninkams palikti ten automobilių niekas nedraudžia). Patogu keliauti šeimoms su vežimėliais, nes takas platus ir gerai išmintas (praktiškai visų stačių laiptų galima išvengti).
Visas Pūčkorių pažintinis takas įkurtas Vilnelės slėnyje ir didelė jo atkarpa vingiuoja šios upelės vienos pusės krantais. Takas smagus tuo, kad keliaudamas juo ne tik pasivaikštai gamtoje, tačiau gali apžiūrėti ir keletą įdomių tiek gamtinių, tiek žmonių sukurtų pažintinių objektų.
Visa mano istorija iš keliavimo šiuo taku įraše „Pūčkorių pažintinis takas. Pavasario paieškos“.
Rokantiškių piliavietė ir Strielčiukų pėsčiųjų takas
Kalnas su jo gelmėse glūdinčiomis senovinės mūrinės lietuvių pilies liekanomis bei takas, leidžiantis paklaidžioti po mišką, regėjusį medžiojančius kunigaikščius ir į žvalgybą keliaujančius karžygius. Ir visa tai visai netoli Vilniaus. Neilgai ir neskubriai išvykai siūlau užsukti į naujosios Vilnios pašonėje stūksančią Rokantiškių piliavietę (nepainiokite jos su Rokantiškių piliakalniu, tai du atskiri objektai) bei kojas pramankštinti šalia jo esančiame Strielčiukų pėsčiųjų take. Kaip rasti: Iš Vilniaus važiuokite S. Batoro gatve link Naujosios Vilnios. Visai netoli miestelio, po dešine, pamatysite nuorodą į piliavietę, ten pat ir pėsčiųjų tako pradžia. Tako ilgis iki 3,5 km. Jis nėra sudėtingas. Tai nesukultūrintas takas, keliauti reiks daugiau ar mažiau išmintu natūraliu takeliu. Tako maršrutas pažymėtas ant medžių dažais. Vietomis teks leistis ir kopti į kalnelius, tad, keliaujantiems su vaikais vežimėliuose, gali tekti paplušėti.
Norintiems daugiau pasiskaityti apie ši1 lankytiną vietą, mano istorija atskirame įraše “Pilies kalnas ir miškai medžioklei”.
