Ilgas kelias į Rojų

Žydras be debesėlio dangus ir nuo pat ryto skaisčiai šviečianti saulė žadėjo gražią dieną. Dieną puikiai tinkamą mūsų suplanuotai kelionei į Rojų. Tačiau iki šios gražiai pavadintos vietos mūsų laukė dar, kaip vėliau patyrėme, ilgas kelias, nes pakeliui ketinome rasti ir apžiūrėti net keturis vandens malūnus. Patogiai įsitaisę automobilyje pajudėjome šiaurės rytų Lietuvos link. Ir tądien mums susidėliojo naujas įdomus kelionės po Lietuvą maršrutas.

Kelionės dosjė: 5 lankytini objektai / 360 įveiktų kilometrų / 9 valandos kelionės

Ar žinojote, kad pirmasis vandens malūnas buvo pastatytas 1256 m. Klaipėdoje ant Danės upės kranto? Daug vandens malūnų buvo šiaurės rytų Lietuvoje ir keletas jų iki šiol yra išlikę. Būtent tų išlikusiųjų mes ir iškeliavome „medžioti“. Malūnai jų aukso amžiuje buvo naudoti grūdams malti, juose veldavo milą, veikė kalvės bei kruopinės ar aliejaus spaudyklės. Senieji malūnai dabar yra saugomi kaip istorijos, technikos ir architektūros paminklai.

Būtinai žvilgtelėkite į video įrašą iš mūsų šios kelionės (prenumeruokite mano Youtube kanalą ir iš karto sužinosite, kai čia atsiras naujas video įrašas):

1. Bruknynės vandens malūnas

Pirmasis mūsų kelionėje – Bruknynės vandens malūnas, stūksantis ant Šventos upės Bruknynės kaime, Švenčionių rajone (vietos koordinatės 55.219150, 25.989723). Malūnas veikė nuo 1827 metų. Dabar priklauso privatiems asmenims, kurie statinį suremontavo ir prižiūri. Su automobiliu prie pat malūno privažiuoti nepavyko, nes iki jo vedantis keliukas yra užtvertas. Automobilį palikę šalia kelio rastoje aikštelėje, link malūno nukulniavome pėsčiomis. Keli šimtai metrų vieškeliu ir prieš akis atsivėrė sodyba bei jos pašonėje stūksantis vandens malūnas. Nors malūnas yra privati nuosavybė, jį galima apžiūrėti. Jo rytinėje pusėje yra užtvanka su mediniu tiltu per upę, kurios užtvenkti vandenys ties malūnu smagiai krenta žemyn ošiančiu kriokliu. Šalia malūno esančioje sodyboje pavasariniuose darbuose kuitėsi šeimininkai. Ar dažnai malūną aplanko turistai, paklausėme jų ir sužinojome, kad nuolat, tačiau jiems tai netrukdo.

Bruknynes malunas

2. Pakretuonės vandens malūnas

Gražaus Pakretuonės vandens malūno nuotraukas buvau mačiusi internete jau anksčiau ir žinojau, kad jis yra vertas aplankymo. Malūnas rymo Švenčionių rajone Kretuonėlės upės pašonėje (vietos koordinatės 55.274637, 26.062435). Iš karto įspėju, kad šis architektūros paminklas pasiekiamas tik neasfaltuotu keliu – gerus 10 kilometrų keliavome mišku, drumsdami jo gyventojų ramybę ir paskui save palikdami ilgus dulkių šleifus. Eilinį kartą džiaugiausi ir mėgavausi vairuodama didesnio pravažumo automobilį. Ieškant ne tokių populiarių arba savo paskirtimi ypatingesnių objektų, esančių Lietuvos gilumose, bekelę lengvai išgyventi padedantys automobiliai yra tikras gėris. 😊

Pakretuonės malūnas taip pat yra privačios nuosavybės objektas. Atvykusius į vietą mus pasitiko aukšta tvora, užrašas „Piktas šuo“ ant vartelių ir informacinė lenta, kad įėjimas į teritoriją mokamas (1 euras). Tokį kelią per miškus sukorus, negi apsisuksi ir važiuosi atgal. Susimokėjome ir nuėjome grožėtis dar vienu senovės technikos stebuklu, čia atsiradusiu dar 19 amžiuje. Parveniškių dvarui priklausęs Pakretuonės malūnas yra medinis, vieno aukšto su autentišku vandens ratu (jis nesisuka) pastato gale, o tvenkinio vandenys stipriu kriokliu tyška į juos tolyn nunešantį upelį. Yra duomenų, kad Pakretuonės malūnas veikė iki antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu jame yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokymo bazė.

Norėdami pasiekti trečiąjį savo kelionės malūną turėjome tuo pačiu keliu per mišką grįžti į didesnį kelią ir riedėti toliau.

3. Gaveikėnų vandens malūnas

19 amžiuje pastatytas Gaveikėnų malūnas stovi to paties pavadinimo kaime (vietos koordinatės 55.34954; 26.112306), kurį radome lengvai ir greitai. Vieno aukšto, mažesnis nei pirmieji du lankyti, gražiai sutvarkytas, tačiau jau be į upelį krentančių vandens kaskadų. Malūnas irgi yra privati nuosavybė, po teritoriją vaikščiojo karts nuo karto į mus įtariai pasižiūrinti moteris. 😊 Internete buvau skaičiusi, kad senovėje manyta, jog malūne gyvena velnias, kuris žmonėms iškadas daro. Jau ne apie vieną ir vandens, ir vėjo malūną tokias senovines pasakas yra tekę girdėti. Kuo tie malūnai tiems velniams taip patiko? 😊

4. Minčios vandens malūnas

Po Gaveikėnų keturi „Hyundai Kona“ ratai plačiais žvyrkeliais nunešė mus į Utenos rajoną, atokiai gyvuojantį Minčios kaimą, kuriame yra dar vienas vandens malūnas (vietos koordinatės 55.476546, 25.979313). Didelis Minčios malūnas senovėje priklausė Tauragnų dvarui, o šiuo metu ant pastato fasado kabo skelbimas, jog malūnas parduodamas. Likę įdomių istorinių duomenų apie jį. Pirmą kartą apie šioje vietoje stovintį malūną užsiminta dvaro inventoriaus aprašuose. Tuomet čia ne tik grūdus malė, tačiau ir milą vėlė. 18 amžiuje tuometiniame malūne veikė dirbtuvė-kalykla, kurioje daugiausiai buvo kalami variniai puodai, o 1863 m. sukilimo dalyviai liejo šovinius.

Kol tyrinėjome malūną ir jo teritoriją, mus gaubė gamtos tyla ir ramybė, kurią paįvairino tik šalia esančios užtvankos krentantys vandenys ir iš jų linksmai šokinėjančios mažos žuvelės. Kadangi mūsų kelionės diena ritosi link vakaro ilgai netrukus pajudėjome link galutinio ir labiausiai intriguojančio mūsų maršruto objekto – Rojaus.

5. Rojus

Kaip manote, tai kas gi tas Rojus? Ogi kaimas Ignalinos rajono šiaurėje labiausiai ypatingas būtent šiuo savo pavadinimu. Kaip gi nenusifotografuosi prie įvažiavimą į kaimą žyminčio ženklo ir neužfiksuosi momento, kai buvai Rojuje. 😊 Tą mes ir padarėme, nes pačiame kaimelyje nelabai yra ką ir veikti. Stovi jis šalia Beržininkų ežero. Užsukę radome kelis namus, kelis žaidžiančius vaikus. Tiesa, kaime yra A. Hrebnickio – nusipelniusio Lietuvos sodininko pomologo – memorialinis muziejus ir paminklas.

Rojus

Kas gi belieka daryti apsilankius pačiame Rojuje? Nieko kito, kaip tik keliauti namo, nes visur gerai, o namie geriausia. Šį kartą įveikę sąlyginai nedaug kilometrų, kelionėje užtrukome gan ilgai, mat daug teko keliauti neasfaltuotais keliais, žvyrkeliais ir miško keliukais, kurie stipriai ribojo greičio galimybes.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.