Praeities salelės pietryčių Lietuvoje

Šešis šimtmečius atlaikiusi pilis, gražus medinis dvaras, unikalią istoriją menantys griuvėsiai, aukščiausioje Lietuvos vietoje stūksantis apžvalgos bokštas… Šį kartą kelionės maršrutui surinkome labai įvairias ir unikalias lankytinas vietas ir kviečiame pasivažinėti po pietryčių Lietuvą. Įdomu tai, kad visi objektai rymo netoli vienas kito, tad šį maršrutą netgi galima būtų pavadinti kompaktišku. 😊

Kelionės dosje:

  • 5 lankytini objektai.
  • 120 įvektų kilometrų (startuojant iš Vilniaus ir grįžtant atgal).
  • Kelionėje sugaišome apie 5 valandas.

Taigi, pirmasis maršruto objektas – naujumu švytintis Vilkiškių dvaras.

  1. Vilkiškių dvaras

Nedidukas medinis Merkio upės slėnyje rymantis Vilkiškių dvaras vilioja savo neseniai sutvarkyta išore. Labai smpatiškas ir įdomus pažiūrėti, nes medinių atnaujintų dvarų ne taip daug Lietuvoje mes ir turime. Šiam dvarui labai pasisekė, kad po Antrojo pasaulinio karo jame buvo įrengta Vilkiškių aštuonmetė, o vėliau – pradinė mokykla, kuri buvo uždaryta tik 2008 m. Dėl to pastatas buvo daugiau ar mažiau prižiūrimas, nepatyrė rimtų ar lemtingų suniokojimų.

Vilkiskiu dvaras

Šiuo metu jis priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei, kuri ir rūpinasi dvaro atnaujinimu. Kol kas sutvarkyta šio 19 a. pabaigoje ar 20 a. pradžioje (skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą datą) Domochovskių giminės statyto pastato išorė. Vidus ir aplinka dar laukia savo eilės. Tiesa dvaro vietos koordinatės N54.46529° E25.41908°.

Vilkiskiu dvaras

Pasigrožėję išsaugotu mūsų istoriniu palikimu, sušokę į automobilį patraukėme toliau ieškoti objekto, kuriam istoriškai ne taip gerai pasisekė, kaip ką tik lankytam dvarui.

  1. Merkinės dvaras (Paulavos Respublika)

Šalčininkų rajone, tarp Jašiūnų ir Turgelių miestelių, dideliame lauke stūkso Merkinės dvaras (vietos koordinatės N 54°27′22″ E 25°28′30″). Apie šį dvarą plačiau pasakojau tinlaraščio įraše „Paulavos respubliką menantis Merkinės dvaras“.

merkines dvaras

  1. Mikniškės

Trečioji mūsų kelionės maršruto vieta – senas etnografinis, gatvinio tipo Mikniškių kaimas, gyvuojantis Turgelių miestelio pašonėje, Šalčininkų rajone. Šis kaimas unikalus ne tik tuo, kad yra senas ir valstybės saugomas objektas, bet ir tuo, kad jame gyvena išskirtinė ir gan stipriai uždara stačiatikių bendruomenė. Tą iš karto pajutome tik įvažiavę į kaimą – visos gatvelėse sutiktos moterys buvo apsirengusios pagal tikėjimo reikalavimus – ilgi kojas slepiantys sijonai, galvos pridengtos specialiu būdu surištomis skarelėmis. Mikniškės didžiuojasi savo dar 1915 metais statyta dailia medine Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkve bei šalia stovinčia aštuonkampe mūrine koplyčia. Kaip mums papasakojo vietinė gyventoja, kaimelyje šiuo metu gyvena apie 100 žmonių. Gyventojai verčiasi žemės ūkiu, gražiai tvarkosi, remontuoja senuosius savo kaimo pastatus. Pasijautėme kaip pakliuvę į šiek tiek kitą pasaulį.

4. Juozapinės ir Aukštojo kalnai bei apžvalgos bokštas

Keliaujant po pietryčių Lietuvą tiesiog privalu apsilankyti aukščiausiose Lietuvos kalvose – Juozapinėje bei Aukštojo kalne. 293,6 m virš jūros lygio Juozapinės kalva ilgai buvo laikoma aukščiausiu Lietuvos tašku. Bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojas (293,84 m). Vietos koordinatės N 54°31′56″ E 25°37′48″. Atvykę į vietą pirma rasite Juozapinės kalvą. Ir čia galimi du pasirinkimai – automobilį palikti šalia šios kalvos įrengtoje stovėjimo aikštelėje ir viską apžiūrėti keliaujant pėstute. Abi kalvas skiria gal koks kilometras kelio. Kitas variantas – prie kiekvieno kalno važiuoti automobiliu – teritorija sužymėta rodyklėmis ir prie kiekvieno lankytino oblekto yra kur patogiai pastatyti automobilį.

Juozapines kalnas

Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad nors minėtos dvi kalvos yra aukščiausios Lietuvos vietos, tai nėra vidury laukų pūpsantys aukšti kalnai, a la piliakalniai, į kuriuos reikia sunkiai ir ilgai lipti. Iš tiesų, šiose vietovėse landšaftas aukštėja nuosekliai ir po truputį, ir būnant čia realiai beveik net nesijaučia, kad vat dabar kopiam į aukščiausią vietą šalyje.

Aukstojo kalnas

Ant Aukštojo Kalno yra įrengtas ir nedidukas medinis apžvalgos bokštas, į kurį užlipę grožėjomės žydinčiomis Lietuvos pievomis, stebėjome laukuose dirbančius ūkininkus. Be to, čia yra ir žymios skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas, pastatytas ant kalvos, aukščiausio Lietuvos taško pažymėjimui.

5. Medininkų pilis

Na, o už kelių kilomerų nuo aukščiausios Lietuvos vietos, Medininkų miestelyje, lygumos pakraštyje stūksto labai gilią senovę menanti Medininkų pilis. Važiuojant keliu nuo Juozapinės ir Aukštojo kalnų Medininkų link jos nepastebėti neįmanoma, tačiau įrašau pilies adresą – ją rasite Šv. Kazimiero g. 2. Pilis prieš kurį laiką buvo rekonstruota, sutvarkyta, joje galima apžiūrėti mokamą ekspoziciją.

Medininku pilis

Medininkų pilis yra plotu didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis, pastatyta 14 amžiuje. Tik užėjusi į jos kiemą supratau, kad ji man primena vieną lietuvišką – Krėvos – pilį, kurią gan senokai lankiau Baltarusijoje. Panaršius internete paaiškėjo, kad Krėvos ir Medininkų pilys yra giminingos savo struktūra, tik Medininkų pilis yra beveik dvigubai didesnė. Pasirodo, Medininkų pilis per visą savo amžių buvo mažiausiai perstatinėta. Turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Šiuo metu atstatytas yra tik vienas bokštas. Medininkų pilis užima apie 2 ha plotą (su apsauginiais grioviais ir pylimais – 6,5 ha). Pilies forma – netaisyklingas keturkampis. Pilis pastatyta lygumos pakraštyje. Aplink pilį buvo dvigubas griovys, o tarp griovių – medinė siena.

Medininkų pilis – paskutinis šio maršruto objektas. Sočiai prie jos prisibuvę, pajudėjome Vilniaus link.

Spausdintą šios mūsų kelionės istorijos versiją galite rasti žurnalo „Auto Bild Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.

Auto Bild Lietuva